užmariai

ùžmariai sm. pl. (1) NdŽ žr. užmaris 1: Kiek turėjo pasiutimo – su vaikiu į ùžmarius bėgti Rdn. Gyvena užmariūs, nėko apei mumis nežino Ggr. Ùžmarių riešutas (Juglans regia) BŽ104.